Mikrobiologija ir žalias (raw) šunų maitinimas (3 dalis)

Šį straipsnį parengė mitybos specialistė Rusnė.

Norint suprasti, kokiuose scenarijuose RAW maistas yra saugus, o kituose – didelis pavojus, galima į viską pažvelgti per šią formulę:

Rizika = pavojus × kontaktas × jautrumas

Jei neskaitėte pirmų šios blog'ų serijos dalių, rekomenduoju pradėti nuo jų:

• Pavojų jau aptarėme – tai patogenai: Salmonella, Campylobacter, E. coli, Listeria ir kt. (1 dalis).

• Kontaktą taip pat – pakalbėjome apie gaminimo procesų standartus bei kontrolę, kurios turi laikytis gamintojai (2 dalis).

Šiandien – trečias, dažnai ignoruojamas kintamasis: jautrumas.

Bet pirma, tea iš The London Vet Show 2025

Lapkričio gale keliavau į The London Vet Show 2025 konferenciją, ir labai nekantravau paklausyti paskaitos apie raw maitinimą: „systematic review of the science examining health impact of raw compared to ultra processed diets in pets". O laukiau todėl, kad gero mokslo šviežio maisto tema nėra taip jau daug, tad kiekvienas geros kokybės mokslinis darbas yra laukiamas atviromis rankomis.

Ir kaip? Liūdnas reikalas, nes išklausiau realiai valandos sapalionų... Minimas systematic review nebuvo nei peer-reviewed, nei publikuotas, o tai buvo tiesiog šiek tiek chaotiško veterinaro mokslinių straipsnių peržiūra ir poor interpretation 🚩 Mano magistro darbas buvo systematic review, ir patikėkit, kai sakau, kad metodika nėra tiesiog greita Google Scholar and Pubmed peržiūra. Tad iš šios paskaitos nieko neišmokau.

Tačiau po šios paskaitos, sužinojau apie kai ką kitą – kačių mirtis nuo tuberkuliozės, susijusias su RAW maitinimu! Kalbėdama su vienu veterinaru, sužinojau, kad egzistuoja šeimininkų, netekusių kačių galimai nuo RAW maisto, feisbuko grupė. Grupėje yra net 778 žmonės! Deja, į tą grupę manęs dar nepriėmė ir daugiau nieko apie šiuos incidentus nesu girdėjusi, tad žinome – tai gali būti gossip

Nu bet tada jau įkritau į skylę... Feisbuke radau daugiau įrašų iš pavienių šeimininkų, pvz. čia:

Tada radau mokslinių straipsnių šia tema, viena iš jų kviečiu pasiskaityti čia. Taip pat pamačiau 2025 National Geographic straipsnį, kurį galite skaityti čia.

Long story short, atėjau su open mind apie raw, neišmokau nieko naujo, ir mano pačios nuomonė, kurią visi gerai žinote, įgavo daugiau įrodymų, t. y., jei maitinate raw, turite suprasti rizikas ir būti aukštesnės rizikos toleruotojai. O kadangi mano tolerancija ligoms, kurių buvo galima išvengti, yra didelis storas NULIS, mano rekomendacija visada bus rinktis termiškai apdorotą maistą, ypač minimaliai apdorotą maistą, kuriame yra optimaliai išsaugotas maistingumas.

Raw maistas ir kačių tuberkuliozė: ar tai jautrumo pavyzdys?

Katėms tuberkuliozę gali sukelti M. bovis arba M. microti, o šunys papildomai gali užsikrėsti ir M. tuberculosis. Kodėl katės yra atsparesnės M. tuberculosis infekcijai, kol kas nėra iki galo aišku.

Yra tik vienas tyrimas, kuriame analizuojamas skirtingų Mycobacterium rūšių paplitimas katėse, o šunims tokios analizės neturime dėl gerokai mažesnio ligos paplitimo šiame gyvūnų tarpe.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tuberkuliozė dažniau diagnozuojama katėms, yra susijusi su jų elgsena. Tyrimuose minima, kad:

,,Infected cats typically present with a history of outdoor lifestyle and hunting behaviour.“

Paprasčiau kalbant – dauguma kačių turi laisvą priėjimą prie lauko ir medžioja užkrėstą grobį (kontaktas).

Bet kaip atsitiko, kad susirgo namuose gyvenusios katės, valgiusios komercinį RAW?

2020m. Publikacija pavadinimu ,,Feline tuberculosis caused by Mycobacterium bovis infection of domestic UK cats associated with feeding a commercial raw food diet" yra verta paskaityti, nes šiame scenarijuje, užsikrėtimai įvyko dėl maisto saugos klaidos, kai komercinis RAW pašaras buvo užkrėstas.

Tyrimo autoriai nurodo, kad tikėtinas užsikrėtimo langas buvo 2018 m. kovas – birželis, o visi su šiuo RAW pašaru susiję atvejai atitiko šį laikotarpį. Svarbu tai, kad po oficialaus maisto atšaukimo 2018 m. gruodį naujų ligos atvejų pradėjo mažėti, kas patvirtina tikėtiną ryšį tarp maisto produkto ir infekcijų.

Kalbant apie maisto saugą, svarbu suprasti, kad joks gamintojas nenori nunuodyti gyvūnų. Tai nėra geras verslas. Tačiau klaidos nutinka.

Gal galim pagaliau baigti apie kačių tuberkuliozę ir pakalbėti apie jautrumą?

Net jei pavojus (bakterijos) ir kontaktas (maisto šaltinis, apdorojimo sąlygos) yra tokie patys, rizika skiriasi priklausomai nuo to, koks jautrus yra pats gyvūnas.

Didžiausioje rizikos grupėje yra:

• šuniukai, kurių imuninė sistema dar nesubrendusi,

• senjorai,

• šunys po antibiotikų, steroidų, kitų imunitetą silpninančių vaistų,

• gyvūnai su nusilpusiu mikrobiomu,

• augintiniai su lėtinėmis ligomis, jautriu virškinimu, ilgalaikiais negalavimais, ar ūminių negalavimų metu arba iškart po jų.

Šie gyvūnai daug jautriau reaguoja į natūraliai didesnę mikrobinę apkrovą RAW maiste.

Žinau, kad nemažai šeimininkų pasirenka RAW būtent tada, kai šuo blogai jaučiasi. Tačiau tokio sprendimo tikrai nerekomenduočiau. Sergantis šuo, kurio imuninė sistema veikia prasčiau, yra daug jautresnis maisto mikrobinei taršai, todėl RAW rizika tik išauga.

Tokiose situacijose saugiausia mitybos seka yra:

1. pereiti nuo sauso maisto prie švelniai termiškai apdoroto (gently cooked) maisto;

2. leisti organizmui atsigauti – tiek virškinimo sistemai, tiek imuninei funkcijai;

3. jei pageidaujama, RAW galima svarstyti tik tada, kai šuo yra visiškai sveikas, ir tai daryti atsakingai;

4. arba galima likti prie minimaliai apdoroto maisto, jei jis šuniui tinka geriau.

Dabar, kai suprantame rizikos formulę, lieka vienas svarbiausių klausimų: o kokią riziką toleruojate jūs patys?

Kiekvienas maitinimo būdas turi dviejų krypčių balansą - maistinė kokybė ir mikrobiologinė rizika. Įvertindami savo situaciją, manau, kad kiekvienas šeimininkas turėtų pasirinkti sau tinkamą šunų maistą.

Rubytės atveju mano pasirinkimas yra parodytas apačioje. O dabar klausimas jums, ką renkatės jūs?