Kuriant Zoomis: nuo idėjos iki įvaizdžio, kuris atspindi mūsų vertybes

Rusnė Žalnoraitė
Mar 13
4 min read

Updated: Mar 14

Prieš porą savaičių, drebančiomis rankomis kroviausi daiktus Lietuvai, nes pagaliau atėjo laikas užsiimti tuo, apie ką tiek laiko kalbėjau – Zoomis gamyklos atidarymu.

Iki šio momento Zoomis man daugiausia asocijavosi su sėdėjimu prie kompiuterio: straipsnių rašymu, rinkos analize, PPT deckų kūrimu, įvairių idėjų dėliojimu ir planavimu. Ir, žinoma, daug bendravimo su šunų šeimininkais bei veterinarais – dažniausiai per Teams’us.

Bet kai pradėjau krautis daiktus, labai stipriai trenkė realybė: Zoomis yra daug daugiau nei mano žinios apie maistą ir mitybą. Tai yra tikrų tikriausias startuolis. Toks, kurį darau beveik nieko nesuprasdama apie verslą. Pavyzdžiui, šiame procese spėjau pamiršti net ir tokius elementarius dalykus kaip laiku įdarbinti save į savo pačios įmonę :D

Ir dar tuo pačiu momentu supratau, kad Zoomis maisto jau laukia jūsų šunys.

Žodžiu, kraunantis daiktus buvo momentas, kai truputį paverkiau. Bet juk sako, kad be baimės nėra progreso. Jei tai tiesa, tai progresuoju maksimaliai, nes bijau maksimaliai.

Vis tiek susikroviau daiktus, atsisėdau į mašiną ir išvažiavau.

Ir tiems, kas dabar galvoja: „Rusne, tu gi darysi šunų maistą, ne raketas išradinėsi“, galiu pasakyti tik viena – same, girl. Aš galvojau lygiai tą patį, kol nepradėjau to daryti.

Tai va, dabar esu Vilniuje ir vietoje sėdėjimo Vintede, žiūrinėju nerūdijančio plieno stalus, mėsmales ir kitą industrinę techniką. Jei kas nors man būtų prieš dvejus metus pasakęs, kad taip atrodys mano dienos, tikrai nebūčiau patikėjusi.

Žodžiu, kadangi šiuo metu mano visos mintys sukasi apie verslą, o ne apie mitybą, pagalvojau, kad būtų visai logiška su jumis pasidalinti ir šita Zoomis puse.

O pirmiausia jums norėjau papasakoti apie Zoomis brando kūrybinį procesą. Brand identity, aišku, nebuvo pirmas dalykas, apie kurį galvojau. Tačiau Zoomis vizualinė evoliucija iš tikrųjų labai gerai atspindi mano minčių ir debatų evoliuciją, todėl šie du dalykai yra gana neatskiriami.

Trumpai: kaip viskas prasidejo.

Pirmieji Rubytės simptomai buvo intensyvus nugaros kasymasis ir laižymasis (kailiukas net nuraudonavo nuo seilių). Tai progresavo į nugaros plikimą. Taip pat turėjome dažnus ausų uždegimus – šuo kratydavo galvytę ir net cypdavo. Be to, žinoma, atsirasdavo žaizdelių ant letenėlių.

Zoomis idėja gimė labai greitai po Ruby atvykimo į Londoną. Po trečios ar ketvirtos kelionės pas veterinarą, su nuo alergijų plinkančiu šuneliu ir nuliu atsakymų, supratau, kad turiu kažką daryti pati. Kadangi mityba užsiimu jau ne vienerius metus, pagalvojau, kad reikia tiesiog įjungti kritinį mąstymą ir visas per tuos metus sukauptas žinias pritaikyti savo šuns sveikatos gerinimui.

Kas buvo keisčiausia – būdama mitybos specialiste, iki tol aš net nebuvau pagalvojusi pasigilinti į šunų mitybą. Greičiausiai todėl, kad žinomų firmų sausas maistas man buvo giliai įkaltas į galvą kaip geriausias ir saugiausias pasirinkimas. Apie alternatyvas net nesusimąsčiau.

Fundamentalūs dalykai, kuriuos žinome apie mitybą, kaip ir daugelyje mokslų, pirmiausia ateina iš literatūros apie gyvūnų eksperimentinius modelius. Todėl, perėjimas nuo žmogaus mitybos prie šunų mitybos man iš tikrųjų buvo gana natūralus.

O kai jau pradėjau gilintis į šunų mitybą ir produktus, buvau šokiruota, kokie žemi standartai iš tikrųjų keliami mūsų geriausių draugų maistui. Kartais atrodo, kad ta kartelė tiesiog padėta… prie pat grindų.

Ir būtent tai mane labiausiai užvedė.

Nes apie savo šunį svajojau tiek metų, kad vieną dalyką tikrai žinojau: mano šuns mitybos standartai tikrai nebus grindų lygyje. Jie bus… kažkur daug arčiau dangaus 😄

Pirmos idėjos - Ruby & Bee

Pirmos šunų mitybos verslo, įkvėpto Ruby, idėjos

Pradžioje idėja buvo daug paprastesnė – norėjau kurti tiesiog skanėstus ir tokias kaip šaltienas šunims, bet garantuotai be vištienos. Pirmoji verslo versija vadinosi Ruby & Bee. Kol dirbau corporate darbe su visuomenės sveikata, vakarais ir savaitgaliais tiesiog svajodavau ir kurdavau dizainus Canvoje.

Tie, kas mane seka dar nuo @NutritionByRu, turbūt labai gerai prisimena mano mažus karus su influenceriais ir kompanijomis dėl klaidinančio šunų maisto marketingo.

Todėl pačioje Zoomis šerdyje nuo pat pradžių buvo vienas labai aiškus įsitikinimas: produktai turi būti skaidrūs. Nekenčiu pseudo-funkcionalumo, kur į sudėtį pridedama krūva trending ingredientų vien todėl, kad kažkur laboratorijoje jie parodė šiokį tokį efektą ant vienos ląstelės.

Tada buvom Zoomies....

Aišku, viso šito proceso metu mano camera roll buvo tiesiog nesibaigianti šunų maisto pakuočių galerija.

Fotografuodavau viską, nes nuolat studijavau ir analizavau įvairius šunų mitybos produktus.

Ir tada atėjo eureka momentas – supratau, ko NENORIU.

Aplink mačiau krūvas mielų pakuočių, kurios puikavosi mielais piešinėliais ir žodžiais apie natūralumą. Bet, kaip žinome, tokiuose pakeliuose labai dažnai slypi tiesiog pigūs prastos kokybės produktai, kuriuos yra bandoma prakišti kaip premium.

Rodyti meilę, mano galva, reiškia daryti tai, kas iš tikrųjų yra gerai šuniui. Taip, kartais meilę parodome ir sausainukų palepinimais, bet nepamirškime ir tų kasdienių, tylių darbelių, kurie turi didžiausią ilgalaikį poveikį – pavyzdžiui, pasirūpinti, kad šuo būtų sveiko svorio ir galėtų lengvai judėti, arba užtikrinti, kad jis kasdien gautų „kurą“, reikalingą normaliai organizmo funkcijai.

Meilė yra tikras, gerai apgalvotas maistas, o ne marketingo lipdukai.

Ir kai visus šiuos dalykus susidėliojau galvoje, supratau, kad Ruby & Bee su tuo man visiškai nesirišo. Tas pavadinimas atrodė per saldus, per mielas net šiek tiek per pasyvus.

O aš norėjau kažko, kas man asocijuotųsi su sveikata. Tikra sveikata, o ne pseudosveikata. Man sveikata yra judesys, lakstymas, energija ir jėga.

Ir taip gimė Zoomies (pavadinimas, kurį vėliau pusiau sulietuvinome į Zoomis, nes domain Zumis negavom).

Procesas nuo vizijos iki brand identity

Zoomies pavadinimas man labai lipo, todėl atėjo laikas jį vizualizuoti. Kadangi pati tikrai neturiu dizaino įgūdžių, per Fiverr platformą radau man patikusią freelance grafikos dizainerę.

Pirmiausia nusiunčiau jai koliažą visko, kas man nepatiko. Tada – kelis brandus, kurie man iš tikrųjų patiko, nes norėjau šiokio tokio minimalizmo, kuris išsiskirtų lentynose, perkrautose visokiausiomis gėlytėmis ir mielais piešinėliais.

Ir logo idėja, kurią siunčiau dizainerei

Dar dizainerei nusiunčiau ir logo eskizą, kurį, nesikuklinant, galima būtų pavadinti tikru meno kūriniu.

Logo su bėgančiu šunimi (kurį dar labai norėjau animuoti) dizainerė man kategoriškai uždraudė. Nieko tokio, nes po poros savaičių ji atsiuntė du labai kietus konceptus.

Jau, aišku, žinote, kurį pasirinkau. Ir labai džiaugiuosi tuo sprendimu, nes šitos spalvos dabar man yra grynai Zoomis!

Antras irgi buvo fainas, bet man jis pasirodė per daug mielas. Aš norėjau kažko labiau WOW!

O tada 2024 metų birželį dizainerė atsiuntė visą brand book, kuriame jau buvo visi logo failai, fontai, instrukcijos, kaip viską naudoti, taip pat ir pavyzdžiai, kaip brandas atrodo realiose situacijose.