Mikrobiologija ir žalias (raw) šunų maitinimas (1 dalis)

Šį straipsnį parengė mitybos specialistė Rusnė.

Pradedu straipsnį citata:

In science it often happens that scientists say, "You know that's a really good argument, my position is mistaken...

Man atrodo, kad citata puikiai apibūdina, kas yra mokslas. Mokslas nėra įsitikinimų gynimas. Mokslas yra nuolatinis bandymas juos patikrinti ir supratimas, kad viskas, kuo tikime šiandien, vieną dieną gali būti paneigta naujais atradimais.

Todėl, kai kalbame apie mokslą, retai sakome, kad kažkas yra 100% tiesa. Sakome: ,,pagal dabartinį mūsų supratimą, tai yra labiausiai tikėtina hipotezė". Mokslininkų darbas yra tas hipotezes tikrinti, patvirtinti arba paneigti.

Mityba yra tikrų tikriausias mokslas, nors dauguma vis dar mano, kad tai tik nuomonė. O žmonės labai nemėgsta, kai jų nuomonėse bando rasti skylių. Todėl tarp mitybos specialistų turime bajeriuką: komentuoti apie žmonių mitybos pasirinkimus yra tas pats, kas pasakyti, kad jų kūdikis negražus. Visada baigiasi blogai. Kodėl pradedu šį straipsnį tokia ilga įžanga? Nes šiame straipsnyje komentuosių apie RAW maitinimo saugą, kas yra jautri tema.

Raw maitinimas yra mainstream, nes žmonės nori maitinti savo šunis kuo natūraliau. Viskas super, apie tai jau rašiau praėjusiame RAW tinklaraštyje.

Tačiau, diskusijose apie žalią maistą vis iškyla ta pati hipotezė: ,,RAW maitinimas šunims yra visiškai saugus, nes jų virškinimo sistema pritaikyta".

Man kliūna tas žodis „visiškai“ ir pati idėja, kad šunys kažkaip atsparūs gastro ligoms. Juk visi puikiai žinom, kad virškinimo problemos yra tiesiog kasdienybė daugumai šunų. Tai aišku nėra normalu, bet šitą temą paliekam kitam kartui... Tad šiandien, vadovaudamasi mokslo dvasia, noriu panagrinėti šią hipotezę.

Kam čia dabar nagrinėti žalio maitinimo saugą?

Per pastarąją savaitę kalbėjausi su šeimininkais, kurių istorijos prasidėjo maždaug taip:

„Mano šuo turėjo alergijos simptomų, todėl pradėjau jį šerti RAW. Tuomet prasidėjo baisus gastritas, kurį gydėme ilgai".

Rubyte irgi buvo ant RAW porą mėnesių, bet tada baisiai užviduriavo ir tuo mūsų RAW kelionė baigėsi. Žinoma, tai tik pavieniai atvejai. Žinoma, negaluojančių šunų šeimininkai yra labiau linkę bandyti RAW. Žinoma, mano supratimas gali būti šiek tiek iškreiptas, nes juk daug dažniau kalbuosi su sergančių šunų šeimininkais. Tačiau, kaip mitybos specialistė, manau, kad visi maitinimo būdai yra tinkami tik tada, kai šeimininkai supranta jų rizikas. Todėl šiandien kalbėsime būtent apie RAW maisto saugumo hipotezę ir bakterijas.

Žinoma, negaluojančių šunų šeimininkai yra labiau linkę bandyti RAW. Žinoma, mano supratimas gali būti šiek tiek iškreiptas, nes juk daug dažniau kalbuosi su sergančių šunų šeimininkais.

Apie bakterijas ir maistu plintančios ligos

Apsinuodijimą maistu galime suskirstyti į dvi grupes:

• Infekcija – šuo suvalgo bakterijų, kurios dauginasi jo organizme.

• Intoksikacija – šuo suvalgo maiste jau esančius bakterijų pagamintus toksinus. Čia jau maisto saugos klaida, todėl tiesiog nelaikykite rizikingų produktų (ypač mėsos) ilgiau nei galiojimo data leidžia. Ir išmeskite konservus, jei skardinė atrodo išsipūtusi.

Infekcija nutinka tada, kai šuo suėda kontaminuotą maistą → patogenai išgyvena skrandyje → dauginasi žarnyne → sukelia neigiamus simptomus.

Mėsa ir vidiniai organai natūraliai yra sterilūs, tačiau kontaminacija atsiranda perdirbimo metu, dažniausiai tada, kai bakterijos iš gyvūno žarnyno ar aplinkos patenka ant mėsos. Pagalvokite, kiek žmonių ir kiek įrangos dalyvauja mėsos gamybos procese, todėl pasikliaujame griežtais procesais ir patikromis, kad būtų kontroliuojama kontaminacija.

Dažniausi bakteriniai sukėlėjai, kuriuos galime rasti ant žalios mėsos:

• Jautiena: E.coli (ypač O157:H7), Salmonella spp., S.aureus, L.monocytogenes

• Kiauliena: E. coli, Salmonella spp., S.aureus, Y.enterocolitica

• Vištiena: Salmonella spp., S.aureus, C.jejuni, L.monocytogenes, E. coli

Šį kartą rašau tik apie bakterijas, tačiau problemas gali sukelti ir kiti mikroorganizmai bei kirmėlės.

Ar šunys tikrai visiškai atsparūs apsinuodijimui?

Dažnai sakoma, kad šunys yra „atsparūs“ bakterijoms maiste, nes jų skrandžio rūgštingumas yra didelis, o virškinimas - spartus. Iš dalies tai tiesa.

Šuns skrandžio pH priklauso nuo to, ar šuo yra pavalgęs. 2022 m. tyrime su septyniais bigliais nustatyta:

• tuščio skrandžio pH vidutiniškai pH 3,0 (nuo 1,4 iki 5,7),

• praėjus valandai po maitinimo vidutiniškai pH 1,8 (nuo 1,4 iki 2,7).

Visiška tiesa, kad patogeninės bakterijos nemėgsta žemo pH. Salmonella rūšies bakterijos auga terpėse, kurių pH svyruoja nuo 4,5 iki 9,5, o optimalus augimas vyksta esant 6,5 – 7,5. Listeria monocytogenes laboratorinėse terpėse geba augti net esant pH 4,4; žemiau 4,3 bakterijos paprastai nebesidaugina, nors gali išlikti gyvybingos.

Tačiau, kaip ir kitos patogeninės bakterijos, Listeria bei Salmonella gali būti apsaugotos pačio maisto, kuris tarsi „apgaubia“ mikrobus ir leidžia jiems išgyventi kelionę per rūgščią skrandžio aplinką iki žarnyno. Būtent tokiais principais veikia probiotinių preparatų nunešimas į žarnyną; juk esate girdėję apie visokius liposomų preparatus ir kitas inovacijas? Tad jei tikite probiotiniais preparatais, turite tikėti ir patogeninių bakterijų išgyvenimu skrandyje.

Tad jei tikite probiotiniais preparatais, turite tikėti ir patogeninių bakterijų išgyvenimu skrandyje.

O jei bakterijos pasiekia žarnyną, ten, esant neutraliai pH ir optimaliai kūno temperatūrai, bakterijos gali daugintis labai greitai. Pavyzdžiui, L. monocytogenes bakterijų kiekis palankiomis sąlygomis gali padvigubėti beveik kas valandą.

Taigi kiek laiko bakterijos gali praleisti žarnyne? 2022 m. tyrime virškinimo greitis buvo matuojamas specialiomis kapsulėmis:

• kai kapsulė buvo duota prieš maistą, visas virškinimas truko apie 14 valandų,

• kai po maisto – beveik 28 valandas.

• Kitame tyrime bendras virškinimo laikas svyravo nuo 21 iki 57 valandų.

Maistas pro skrandį praeina gana greitai, o daugiausia laiko praleidžiama žarnyne, kur pH ir temperatūra yra optimalūs mikroorganizmų dauginimuisi.

Tad bakterijos gali išgyventi skrandžio rūgštingumą ir gali daugintis žarnyne. Žinoma, šuns žarnyne gyvenantys mikroorganizmai iš principo gali „nugalėti“ ir neleisti patogenams įsitvirtinti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kaip mažai mes iš tiesų žinome apie šunų mikrobiotą, šio argumento nelaikyčiau itin patikimu.

Tai ar šunys gali susirgti nuo bakterijų, esančių maiste?

Ūminės salmoneliozės atvejai šunims pasitaiko retai, ir jiems būdingas viduriavimas, o ne septicemija. Tačiau, remiantis „Merck“ veterinarijos „biblija“, kitos ligos taip pat užpuola:

• Listeriozė dažniausiai nustatoma monogastriniams gyvūnams, įskaitant kiaules, šunis, kates, naminius ir laukinius triušius bei daugelį kitų smulkių žinduolių.

• Daugelis naminių gyvūnų – šunys, katės, veršeliai, avys, kiaulės, šeškai, audinės, beždžionės ir kelios laboratorinių gyvūnų rūšys – gali susirgti ūminiu gastroenteritu po Campylobacter spp. užkrato.

• C. difficile sukeltas viduriavimas ir ligos spontaniškai pasireiškia įvairiems gyvūnamsm įskaitant arklius, kiaules, veršelius, šunis, kates, žiurkėnus, jūrų kiaulytes, žiurkes ir triušius.

Dar viena lentelė, taip pat iš Merck Veterinary Manual, pateikta žemiau, šunys po dešine:

Gerai, tad žinome, kad bakterijos gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimų. Tačiau ar tai iš tiesų yra rimta rizika, ar tiesiog išpūstas burbulas, ir galime tiesiog atsipalaiduoti?

Norint tai suprasti, reikia į viską pažvelgti per šią formulę: Rizika = pavojus × kontaktas × jautrumas

Tad kitą savaitę straipsnyje pasižiūrėsime, kaip Europoje kontroliuojama mėsos kontaminacija ir koks iš tiesų yra realus kontaktas su patogenais (sneak peek – Europoje galioja „nulinės tolerancijos“ principas Salmonella bakterijoms, tad kontaktas yra minimalus ir galime šiek tiek atsipalaiduoti).

Europoje galioja „nulinės tolerancijos“ principas Salmonella bakterijoms, tad kontaktas yra minimalus ir galime šiek tiek atsipalaiduoti.

Po to nagrinėsime jautrumą, kad geriau suprastume, ar RAW iš tiesų saugus visiems šunims, ar vis dėlto yra atvejų, kai maistą tiesiog saugiau pavirti.