Begrūdis šunų maistas: optimali mityba ar nepagrįstai įvaryta angliavandenių baimė?
- Rusnė Žalnoraitė
- Mar 21
- 6 min read
Šį straipsnį parengė mitybos specialistė Rusnė
Mitybos mokslas yra nusėtas kraštutinumais ir prieštaravimais: vieną dieną valgome tik grikius, kitą jau renkamės ketogeninę dietą. Vieną dieną praktikuojame protarpinį badavimą (angl. intermittent fasting), kitą jau darom trijų dienų iškrovos dienas.
Šunų mityboje puikus to pavyzdys yra įvairūs begrūdžiai ėdalai, „biologiškai tinkami“ šėrimo būdai bei 80:10:10 modeliai, kuriuos visus dėčiau į tą pačią kategoriją – demonizuotą požiūrį į labiau koncentruotus angliavandenių šaltinius.
,,Angliavandenių" atsisakymas kilo iš šio fakto:
Kaip ir žmonėms, šunims reikia energijos ir gliukozės. Tačiau jie gali jos pasigaminti pakankamai net nevalgydami koncentruotų angliavandenių šaltinių, jei racione yra pakankamai baltymų ir riebalų.
Šis faktas laikui bėgant buvo supaprastintas iki frazės: „šunims nereikia angliavandenių“.
O vėliau tai evoliucionavo į įsitikinimą, kad angliavandeniai yra žalingi.
Kaip visada, pametėme kontekstą. O kontekstas mitybos moksle yra viskas!
Toks požiūris, mano manymu, turi tiek pat logikos, kaip sakyti, kad žmogus gali išgyventi be automobilio. Gali? Taip. Bet ar tai reiškia, kad visi, žiemą ir vasarą, turėtume kasdien į darbą vaikščioti pėsčiomis?
Industrijoje, kurią ilgą laiką dominavo itin perdirbtas maistas (UPF). Todėl, logiška, kad begrūdžiai maistai ir „biologiškai tinkami“ šėrimo modeliai atsirado iš kilnaus tikslo – pakelti šunų maisto kokybę. Norėjome atsikratyti nereikalingų dalykų – rafinuoto cukraus, rafinuoto krakmolo ir miltų. Tačiau atpirkimo ožiu tapo tiesiog daugiau angliavandenių turintys maisto produktai – bulvės, kviečiai, grikiai ir pan.
Kontekstas mitybos moksle yra viskas!
Priminsiu, kad žmonių mitybos kontekste žurnale The Lancet publikuotuose straipsniuose, UPF apibrėžiami kaip:
"prekiniai, komerciniai produktai, gaminami iš pigių ingredientų, turintys mažai arba visai neturintys neapdoroto (viso) maisto, sukurti konkuruoti su kitomis trimis NOVA maisto grupėmis ir jų paruošimu patiekalų bei valgių pavidalu, taip pat maksimaliai didinti korporacijų pelną“.
Gerus ketinimus suprantu, tačiau labai nemėgstu bereikalingų ekstremalumų. Todėl šiame blog’e noriu mus visus šiek tiek sugrąžinti į viduriuką.
Straipsnio pabaigoje parodysiu, kaip galima sudaryti gana aukšto angliavandenių kiekio receptą naudojant tikrus, kokybiškus ingredientus.
Konteksto dėlei: angliavandenių rekomendacijos žmonėms ir šunims skiriasi
Kai mokau šeimininkus apie šunų mitybą, paralelės tarp žmonių ir šunų mitybos dažnai padeda viską šiek tiek geriau suprasti. Tai taip pat padeda suvokti, kad šunų mityba nėra tokia baisi ir sudėtinga, kaip kartais atrodo atsivertus „Instagram“. Tad, konteksto dėlei, pažiūrėkime į Lietuvos žmonių sveikos mitybos rekomendacijas angliavandeniams:
Lietuviškos rekomendacijos remiasi tikru maistu ir nurodo, kad apie pusė dienos kalorijų turėtų būti gaunama iš grūdinių produktų, kuriuose gausu angliavandenių, taip pat skaidulų, mineralų ir vitaminų.
O tiems, kuriems svarbūs skaičiai, galime pasižiūrėti į Šiaurės šalių rekomendacijas, kur lentelėse yra nurodoma, jog 45 – 60 % visų kalorijų turėtų būti gaunama iš angliavandenių. Tokias lenteles tikriausiai visi esame mate mokykloje.
Kuo tai turi bendro su šunimis? Na, tokios rekomendacijos ir lentelės egzistuoja ir šunims. Tačiau vienas didžiausių skirtumų yra angliavandeniai. Ir šitas skirtumas gali šiek tiek gluminti!
Kai žiūrime į FEDIAF šunų mitybos gaires (apačioje – iškarpa), iš makroelementų matome tik ir baltymus ir riebalus.
Kaip jau minėjau, minimalaus angliavandenių kiekio nėra. Nėra ir maksimalaus.
‼️Vienintelis aiškesnis paminėjimas susijęs su kalėmis: ,,reprodukcijos laikotarpiu baltymų poreikio rekomendacijos daromos darant prielaidą, kad racione yra angliavandenių. Jie padeda sumažinti hipoglikemijos riziką kalei ir naujagimių mirtingumą. Jei angliavandenių nėra arba jų labai mažai, baltymų poreikis gali ženkliai išaugti, net iki dvigubo".
Taip pat nėra skaidulų.
Ar tai reiškia, kad angliavandenių jiems negalima?
Tai ar ir skaidulų šunims negalima?
Ne, taip teigti būtų tiesiog neteisinga informacijos interpretacija.
Tai kodėl sakoma, kad šunys gali išgyventi be „angliavandenių“?
Pirmas dalykas – utilizacija
Tiek žmonės, tiek šunys puikiai sugeba utilizuoti angliavandenius, tačiau tarp mūsų yra svarbių skirtumų. Žmonės yra visaėdžiai, o šunys – pasirinktiniai visaėdžiai.
Gebėjimas valgyti įvairų maistą abiem rūšims yra evoliucinis pranašumas. Šis metabolinis lankstumas leidžia prisitaikyti prie skirtingų aplinkos sąlygų ir maisto prieinamumo.
Tad taip, mes esame skirtingi organizmai, bet niekur nematau info, kad angliavandeniai šunims yra blogai.
Antras dalykas – energija
Šunų metabolizmas yra labai gerai prisitaikęs naudoti riebalus kaip pagrindinį energijos šaltinį.
Tuo tarpu žmonių pagrindinis energijos šaltinis yra angliavandeniai.
Vėl gi, tik parodo, kad mes esame skirtingi, o ne tai, kad angliavandeniai šunims yra blogai.
Trečias aspektas – gliukozė
Visi gyvūnai turi metabolinį gliukozės poreikį. Gliukozė yra būtina, pavyzdžiui, smegenų veiklai.
Šunys gliukozę nuolat gamina iš baltymų, net ir tada, kai racione yra angliavandenių.
Žmonių organizmas veikia šiek tiek kitaip; kai racione yra angliavandenių, jie tampa pagrindiniu gliukozės šaltiniu. Baltymus mes taupome.
Na ir vėl, tai tik parodo, kad mes esame skirtingi, o ne tai, kad angliavandeniai šunims yra blogai.
Nepaisant to, kad dalis šeimininkų vengia angliavandenių, mokslinių įrodymų, jog jie būtų žalingi šunims, praktiškai nėra. Net dietos, kuriose angliavandeniai sudaro didelę maisto dalį, nėra siejamos nei su nutukimu, nei su diabetu ar nei su vėžiu. Žinoma, dieta turi būti subalansuota.
Tiesa yra priešinga nei daugelis šeimininkų galvoja – net ir labiau koncentruoti angliavandenių šaltiniai, tokie kaip bulvės, gali būti visavertė ir naudinga šunų mitybos dalis.
Tai kaip į Zoomis receptus įtraukiu angliavandenių šaltinius?
Apačioje pateikiu principus, kuriuos naudoju formuodama standartinį šuns racioną. Žinoma, mityba nėra griežta formulė – ingredientai ir jų kiekiai dažnai koreguojami individualiai, atsižvelgiant į konkretaus šuns poreikius ir tikslus.
Bazė yra mėsa, žuvis ir kiaušiniai (50 – 80%). Organai sudaro 15 – 30% raumeninės mėsos kiekio. Su šiuo faktu niekas nesiginčija!
O tada receptą pildome – tai procesas, kuriame galime laisvai naudoti įvairiausius angliavandenių šaltinius!
Daržovės ir vaisiai (15 – 20%): Daržovės ir vaisiai suteikia svarbių maistinių medžiagų – vitaminų, mineralų, fitocheminių junginių ir įvairių tipų skaidulų.
Svarbu suprasti, kad skirtingi augaliniai produktai turi labai skirtingą angliavandenių sudėtį. Tačiau tiek daugiau krakmolo turinčios gumbinės daržovės (pvz., bulvės, batatai), tiek daugiau cukrų turinčios šakninės daržovės (pvz., morkos) ar vaisiai (pvz., obuoliai, bananai) gali būti puikiai integruojami į šuns racioną.
Sėklos (1 – 6%): Sėklos yra koncentruotas maistinių medžiagų šaltinis. Jos suteikia sveikųjų riebalų (ypač omega-6 ir kai kuriais atvejais omega-3), taip pat augalinių baltymų, skaidulų, vitaminų (pvz., E) ir mineralų, tokių kaip magnis, cinkas ar varis. Zoomis receptuose dažniausiai naudoju kanapių ir saulėgrąžų sėklas.
Įdomu tai, kad kai kurie ingredientai, kuriuos įprastai vadiname „kruopomis“, iš tikrųjų yra sėklos. Tai vadinamosios pseudogrūdinės kultūros (pseudogrūdai), tokios kaip kynva ar grikiai. Nors techniškai jos yra sėklos, dėl savo didesnio angliavandenių kiekio ir naudojimo būdo jos dažnai priskiriamos prie kruopų.
Dėl šios priežasties pseudogrūdai gali veikti kaip tarpinė kategorija – jie suteikia ne tik riebalų ir mikroelementų, kaip įprastos sėklos, bet ir reikšmingesnį angliavandenių kiekį.
Grūdai (0 – 10 %): Grūdai yra vienas iš labiau koncentruotų angliavandenių šaltinių. Jie suteikia krakmolo, kuris organizme lengvai virsta gliukoze ir gali būti naudojamas kaip greitas energijos šaltinis. Be to, grūdai taip pat prisideda skaidulomis, B grupės vitaminais ir mineralais.
Formuluodama receptus, renkuosi pilno grūdo variantus, tokius kaip smulkinti miežiai ar pilno grūdo ryžiai. Tokie ingredientai suteikia ne tik energijos, bet ir daugiau mikroelementų bei skaidulų nei labiau perdirbti analogai, pvz.: miltai.
Grūdai yra pigesnė ir dažnai tvaresnė žaliava nei mėsa, todėl yra naudingi formuluojant racionus didesniems šunims ar tiems, kurių energijos poreikiai yra itin aukšti. Be to, jie gali būti praktiškas sprendimas šunims, kuriems reikalinga mažiau riebalų turinti dieta.
Skaidulos (~1%): Skaidulos į šuns racioną patenka iš augalinių šaltinių – daržovių, vaisių, sėklų, pseudogrūdų ar grūdų. Skaidulos turi daug skirtingos kilmių ir struktūrų, o dalis jų yra sudėtingieji angliavandeniai (angl. complex carbohydrates), tokie kaip atsparusis krakmolas (angl. resistant starch).
Skaidulos atlieka kritinį vaidmenį žarnyne – jos maitina mikroorganizmus, gyvenančius šuns virškinimo trakte. Nuo gaunamų skaidulų tipo ir kiekio tiesiogiai priklauso mikrobiotos įvairovė ir stabilumas.
Sveika žarnyno mikrobiota turi įtakos ne tik virškinimui, bet ir visam organizmui – imuninei sistemai, odos būklei, smegenų funkcijai, hormonų balansui, sąnariams, taip pat akių ir dantų sveikatai. Tad, jei jums rūpi žarnyno mikroflora, pirmiausia koncentruokitės į kasdienius angliavandenių šaltinius, o tik tada į probiotikų papildus. Taip bus žymiai efektyviau.
Skaidulos turi daug skirtingos kilmių ir struktūrų, o dalis jų yra sudėtingieji angliavandeniai, tokie kaip atsparusis krakmolas. Tad, jei jums rūpi žarnyno mikroflora, pirmiausia koncentruokitės į kasdienius angliavandenių šaltinius, o tik tada į probiotikų papildus. Taip bus žymiai efektyviau.
Mano žinutė jums
Tikiuosi, šis straipsnis buvo naudingas ir padės jums suprasti, kad angliavandenių šunų mityboje bijoti nereikia, o aukštos kokybės maistas neprivalo būti sudarytas tik iš mėsos ir organų. Aukštos kokybės racionas gali apimti ir grūdus, ir bulves, kai šie naudojami tikslingai, be pertekliaus ir be nereikalingų itin perdirbtų ingredientų.
Ačiū, buvo idomu!