Angliavandeniai šunims: maistas ar tik užpildas?

Mes dažnai galvojame, kad angliavandeniai = blogis. Bet iš tiesų kai kurie jų šaltiniai yra pilni svarbių vitaminų, mineralų ir skaidulų. Klausimas ne ar šuniui reikia angliavandenių, o kokie šaltiniai ir kiek jų yra dubenėlyje.

Šį straipsnį parengė Rusnė, akredituota mitybos specialistė.

Bet pirma, kas yra angliavandeniai?

Angliavandeniai yra organinės kilmės molekulės, kaip ir baltymai bei riebalai. Jie priklauso vadinamiesiems makroelementams – pagrindinėms maistinėms medžiagoms, kurių organizmui reikia didesniais kiekiais, kad jis galėtų normaliai funkcionuoti, augti ir gauti energijos.

Viena dažniausių klaidų, kurią matau praktikoje – žmonės apie maistą kalba naudodami makroelementų žodyną: duona – angliavandenis, mėsa – baltymas, sviestas – riebalas. Tačiau toks mąstymas yra labai paviršutiniškas. Maistas nėra vien tik „angliavandeniai“ ar „baltymai“ – jis sudarytas iš įvairių molekulių, be to, kartu su makroelementais gauname vitaminų, mineralų, skaidulų ir kitų junginių.

Čia puikiai tinka lietuviška patarlė: „Pagal drabužį sutinka, pagal protą palydi.“ Apie žmogų sprendžiame ne tik iš pirmo įspūdžio – taip pat turėtume elgtis ir su maistu. Duona iš pirmo žvilgsnio atrodo tik kaip angliavandenių šaltinis, bet joje yra ir baltymų (pvz., gliuteno), vitaminų, mineralų, net truputis riebalų.

Tą patį principą siūlau taikyti ir kalbant apie šunų maistą.

Viena dažniausių klaidų, kurią matau praktikoje – žmonės apie maistą kalba naudodami makroelementų žodyną.

Angliavandeniu rūšys - paprastieji ir kompleksiniai

Paprastieji cukrūs, dar vadinami monosacharidais, yra mažiausios angliavandenių molekulės, kurias organizmas greitai įsisavina ir panaudoja energijai. Dažniausi paprastieji cukrūs yra gliukozė, fruktozė ir galaktozė. Jie natūraliai randami vaisiuose, meduje, uogose, kai kuriose dažovėse. Natūraliai randamas cukrus taip pat gali būti rafinuojamas (iš cukrinių runkelių ar cukranendrių), kad būtų naudojamas maisto produktuose. Kadangi paprastasis cukrus greitai įsisavinamas, jis greitai patenka į kraują (t. y. pakelia cukraus koncentraciją kraujyje, kas dar vadinama glikeminiu indeksu). Paprastieji cukrūs, ypač rafinuoti, turi aukštesnį glikeminį indeksą.

Tai nereiškia, kad angliavandenių šaltiniai yra blogis – svarbiausia jų tipas ir kiekis.

Kompleksiniai arba sudėtiniai angliavandeniai yra didesnės ir sudėtingesnės angliavandenių molekulės, kurios organizme skaidomos lėčiau nei paprastieji cukrūs. Šunims, kaip ir daugumai plėšrių gyvūnų, angliavandeniai nėra būtini, nes jų organizmas geba gaminti gliukozę iš baltymų ir riebalų. Tačiau kai kurie sudėtiniai angliavandeniai, ypač esantys natūraliuose produktuose, gali būti naudingi.

Sudėtiniai angliavandeniai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: krakmolą ir skaidulas. Krakmolas yra virškinamas angliavandenis, kuris virškinimo metu paverčiamas gliukoze ir panaudojamas energijai. Tačiau ne visas krakmolas suvirškinamas vienodai – dalis krakmolo gali būti atsparus virškinimui (vadinamasis atsparusis krakmolas). Jis pasiekia storąją žarną nesuvirškintas ir tampa maistu naudingoms žarnyno bakterijoms, taip prisidedant prie geresnės žarnyno sveikatos ir stabilesnio cukraus kiekio kraujyje.

Kita sudėtinių angliavandenių grupė – skaidulos. Šunų organizmas skaidulų nesuvirškina, tačiau jos atlieka svarbų fiziologinį vaidmenį: palaiko sveiką žarnyno veiklą, reguliuoja tuštinimąsi, padeda išlaikyti sotumo jausmą, o tam tikros rūšies skaidulos (fermentuojamos) taip pat maitina gerąsias žarnyno bakterijas.

Svarbu paminėti, kad perdirbtuose maisto produktuose dažnai matomas perteklinis kiekis tiek krakmolo, tiek žemos kokybės skaidulų (pvz., celiuliozės), kurie gali būti mažai naudingi, tad visad skaitome sudėtį ir renkamės aukštos kokybės natūralius šaltinius, tokius kaip daržovės ar nedidelis kiekis vaisių.

Kiek šunims reikia angliavandenių?

Vienas didžiausių mitų šunų mityboje – kad jiems būtini angliavandeniai, kaip žmonėms. Fiziologiškai šunims angliavandeniai nėra būtini – jų organizmas geba pasigaminti gliukozę iš baltymų ir riebalų (per gliukoneogenezę). Todėl šunys gali visiškai išgyventi – ir klestėti – be krakmolingų angliavandenių.

Tai nereiškia, kad angliavandenių šaltiniai yra blogis – svarbiausia jų tipas ir kiekis.

Žmonėms rekomenduojama didelė dalis mitybos (apie trečdalį) turi būti angliavandenių šaltiniai – duona, ryžiai, avižos. Tuo tarpu FEDIAF rekomendacijose šunims angliavandeniams nėra nustatytos minimalios normos kaip makroelementui.

Tačiau, angliavandeniais turtingi maisto produktai (ypač pilno grūdo ir minimaliai perdirbti, kaip grūdai, ankštiniai, šakniavaisiai) dažnai yra geriausi kai kurių mikroelementų šaltiniai, pavyzdžiui:

• Magnis – gausus grūduose, ankštiniuose;

• Kalis – šakniavaisiuose;

• B grupės vitaminai – grūdai, pupelės;

• Skaidulos – svarbios žarnyno mikrobiotai.

Tai ne visada galima taip lengvai padengti iš gyvūninių šaltinių, ypač jei racione mažai organų ir žalių ingredientų.

Vienas didžiausių mitų šunų mityboje – kad jiems būtini angliavandeniai, kaip žmonėms.

Tai ar angliavandeniai naudingi šunims? Taip – bet svarbu kontekstas ir žinios apie angliavandenių ženklinimą etiketėse.

Kaip angliavandeniai atrodo šunų maiste?

Ant šunų maisto pakuočių matome dvi dalis:

• Sudėtis – rodo ingredientus arba jų kategorijas (jei nežinote skirtumo, siūlau atsisiųsti mūsų nemokamą gidą).

• Analitinė sudėtis – rodo maisto cheminę sudėtį, t. y. kiek procentų baltymų, riebalų, skaidulų, pelenų ir drėgmės.

  
  

Angliavandeniai analitinėje sudėtyje atskirai nenurodomi – juos reikia pasiskaičiuoti pagal formulę: Angliavandeniai (%) = 100% – (baltymai + riebalai + skaidulos + pelenai + drėgmė)

Norint suprasti šunų maisto kokybę, verta pirmiausia pasižiūrėti, kiek ten angliavandenių (pagal formulę), o tada pažiūrėti, iš kokių ingredientų jie gaunami (pagal sudėtį). Skaidulos taip pat yra angliavandeniai, bet jų neskaičiuojame, nes jos nevirškinamos.

Angliavandeniais turtingi maisto produktai (ypač pilno grūdo ir minimaliai perdirbti, kaip grūdai, ankštiniai, šakniavaisiai) dažnai yra geriausi kai kurių mikroelementų šaltiniai, pavyzdžiui:

• Magnis – gausus grūduose, ankštiniuose;

• Kalis – šakniavaisiuose;

• B grupės vitaminai – grūdai, pupelės;

• Skaidulos – svarbios žarnyno mikrobiotai.

  
  

Tai ne visada galima taip lengvai padengti iš gyvūninių šaltinių, ypač jei racione mažai organų ir žalių ingredientų.

O kaip tai atrodo praktiškai?

Mitybos pasaulyje yra populiari 80:20 taisyklė, kuri taikoma ir šunims: 80 % raciono sudaro mėsa, žuvis, paukštiena (įskaitant subproduktus ir kaulus), o 20 % – daržovės, uogos, žolelės. Toks santykis užtikrina baltymų kiekį ir papildomus mikroelementus.

Bet jeigu jau naudojame angliavandenius, verta žiūrėti kokius:

• 100 g cukinijos = ~4 g angliavandenių

• 100 g moliūgo = ~12 g

• 100 g saldžiosios bulvės = ~20 g

• 100 g virtų baltųjų ryžių = ~28 g

• 100 g rafinuoto cukraus = 100 g angliavandenių

  
  

Tai koks verdiktas?

Angliavandeniai nėra blogis, bet perdirbtas maistas dažnai reiškia tuščias kalorijas, o šunų pašaruose angliavandenių dalis dažnai būna per didelė - išstumdama svarbius gyvūninius baltymus, tad angliavandeniai šunims nėra būtini, bet kokybiški šaltiniai, naudojami saikingai, gali pagerinti maisto mitybinę vertę.

Vistiek jaučiuosi pasimetus/ęs - ką daryti?

Savo užrašus, patirtis ir mitybos žinias sudėjau į gidą, kurio man pačiai būtų labai reikėję nuo pat pirmos dienos. Gidas nemokamas, nes gera info neturi būti užrakinta.

📥 Atsisiuntimo nuorodą rasite puslapio apačioje!

Taip pat visada kviečiame užsukti į mūsų socialinius tinklus – rašykite mums @zoomis.community!

Literatūra

[1] British College of Canine Studies (BCCS), 2019. Unit 4: Feeding and Supplements. 3 lygio akredituotas diplomų kursas „Canine Health & Nutrition Diploma“.

[2] Case, L.P., Daristotle, L., Hayek, M.G. ir Raasch, M.F., 2011. Canine and Feline Nutrition: A Resource for Companion Animal Professionals. 3 leidimas. Sent Luisas: Mosby Elsevier.

[3] FEDIAF, 2024. Nutritional Guidelines for Complete and Complementary Pet Food for Cats and Dogs. Briuselis: European Pet Food Industry Federation. Prieiga internete: https://europeanpetfood.org/wp-content/uploads/2024/09/FEDIAF-Nutritional-Guidelines_2024.pdf

[4] FEDIAF, 2019. FEDIAF labelling code – October 2019. European Pet Food Industry Federation. Prieiga internete: https://europeanpetfood.org/wp-content/uploads/2022/02/FEDIAF_labeling_code_2019_onlineOctober2019.pdf