Mikrobiologija ir žalias (raw) šunų maitinimas (2 dalis)

Šį straipsnį parengė mitybos specialistė Rusnė.

Šią savaitę rašau straipsnį nenorom. Kodėl? Nors maisto sauga yra įdomi tema, kas nėra įdomu, tai knistis po ES reglamentų portalą. Susigaudyti, kas, kaip, kur ir kada ten parašyta, yra mano pragaro versija... Bet dėl jūsų, mielieji, pabuvau pragare ir dabar konspektuoju, ką ten radau.

Didelis ačiū iškart Top Dog, kurie, kaip raw maisto ekspertai, labai greitai ir išsamiai atsakė į mano neviltyje užduotus klausimus.

📚 Jei neskaitėte pirmos straipsnio dalies, labai rekomenduoju pradėti ten. Skaityti galite čia.

Gerai, pradedame.

Pavojus ≠ Rizika

Pirmoje šio straipsnio dalyje išsiaiškinome, kad bakterijos gali išgyventi šuns skrandžio rūgštingumą ir tada sparčiai daugintis žarnyne. Taip pat žiūrėjom į bakterijas, kurias galime rasti ant žalios mėsos, ir kokios yra dažniausios šunų GI infekcijos. Viską paėmę kartu, supratome, kad pavojus (patogeninės bakterijos ant mėsos) yra realus.

Tačiau pavojus nelygus rizikai, nes, vertinant riziką, turime atsižvelgti į visą kontekstą, kurį puikiai apibūdina ši formulė:

Rizika = pavojus × kontaktas × jautrumas

• Pavojus (hazard) – pats potencialas pakenkti.

• Kontaktas (exposure) – kiek ir kaip šuo susiduria su tuo pavojaus šaltiniu.

• Jautrumas (vulnerability) – kiek konkretus šuo yra pažeidžiamas.

📚 Apie riziką daugiau rašau „česnakų“ straipsnyje. Skaityti galite čia.

Pirma, kaip įvertiname bakterinę kontaminaciją?

Jei labai paprastai kalbant, tikriname, ar bakterijos auga iš tiriamo mėginio ir kiek jų išauga. Tai matoma kaip atskiros kolonijos ant agaro, kaip nuotraukoje apačioje (vienas taškelis = viena kolonija).

Kontaminacijos kiekį lemia gamintojų laikymasis saugos standartų

Žalio maisto saugumas priklauso nuo vieno esminio faktoriaus: gamintojų laikymosi saugos standartų.

Šeimininkų naudojamą RAW maistą galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas:

• Specializuotas žalias augintinių maistas

• Žalia gyvūninė produkcija iš prekybos centrų (skirta žmonių vartojimui, bet naudojama žalia šunims).

• Žalia gyvūninė produkcija iš neoficialių šaltinių, pvz.: medžiotojų būrelių, feisbuko grupių ir t. t.

1. Specializuotas raw maistas

RAW maisto gamybą ir prekybą reguliuoja du pagrindiniai ES teisės aktai:

• Reglamentas Nr. 1069/2009 – Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas.

• Reglamentas Nr. 183/2005 – Pašarų higienos reglamentas.

  
  

Gamintojai privalo laikytis kelių pagrindinių principų:

• Naudoti tik saugias žaliavas:

  • Žalias augintinių maistas daugiausia turi būti gaminamas iš 3 kategorijos medžiagų. Tai yra gyvūninės medžiagos, kurios buvo tinkamos vartoti žmonėms, bet perleistos komerciniais sumetimais arba buvo atmestos kaip netinkama vartoti žmonėms, nors jos yra saugios.

• Laikytis rizikos analizės ir kritinių kontrolės taškų principų (pvz.: tinkama temperatūros kontrolė):

  • Kadangi RAW maistas nėra termiškai apdorojamas, pagrindinė saugos procedūra yra staigus užšaldymas ir laikymas šaltoje grandinėje. Tai mikroorganizmų nesunaikina, tačiau sustabdo jų dauginimąsi.

• Reguliariai tirti produktus dėl mikrobiologinių rodiklių:

  • Saugus apdorojimas reikalauja galutinio produkto testavimo, siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų specifinius mikrobiologinius kriterijus ir nekeltų nepriimtinos rizikos visuomenės ar gyvūnų.

    
    

Tad apibendrinant, kadangi toks maistas yra skirtas vartoti žalias, kontaminacijos tolerancija yra žema, o visa tiekimo grandinė turi būti šalta, sustabdant mikroorganizmų augimą. Renkantis tokį maistą, gamintojas turi pareigą užtikrinti, kad produktas būtų saugus. Jei įvyksta incidentas, pvz.: suserga šuo, gamintojas turi atsakomybę ir privalo pateikti įrodymus, kad visi saugos žingsniai buvo atlikti tinkamai.

Be to, jei maistas paženklintas kaip „visavertis“, gamintojas taip pat atsako už tai, kad produktas atitiktų nustatytus mitybos standartus.

2. Žalia gyvūninė produkcija iš prekybos centrų (skirta žmonių vartojimui, bet naudojama žalia šunims)

Žmonėms skirta gyvūninė produkcija Europoje turi itin griežtus maisto saugos reikalavimus, kad būtų kontroliuojama mėsos kontaminacija nuo skerdimo iki parduotuvės lentynos. Pavyzdžiui, egzistuoja aiškūs mikrobiologiniai kriterijai mėsai:

Produkto Kategorija	Salmonella Tolerancija
Faršas ir mėsos ruošiniai, skirti valgyti žali	Nebuvimas 25 g
Faršas ir mėsos ruošiniai iš kitos rūšies mėsos, skirti vartoti apdoroti	Nebuvimas 10 g
Mėsos produktai iš paukštienos, skirti vartoti apdoroti	Nebuvimas 25 g

Taip pat egzistuoja aiškūs kriterijai gamybos procesams patikrinti:

Mėsos Rūšis	Kriterijus	Maximalus kiekis
Galvijai, Avys, Ožkos, Arkliai (skerdienos karkasai)	Deguonį mėgstančių bakterijų kiekis (bendras užterštumas)	100 000 kolonijų/cm²
	Žarnyno bakterijų kiekis (fekalijų užterštumas)	316 kolonijų/cm²
Broilerių, kalakutų (skerdenos karkasai)	Salmonella spp.	Nebuvimas 25 g

Visų rūšių faršui, mėsos ruošiniams ir mėsos produktams, skirtiems vartoti termiškai apdorojus, gamintojas privalo aiškiai paženklinti tokių produktų partijas, kad informuotų vartotoją apie būtinybę prieš vartojimą juos kruopščiai termiškai apdoroti.

⚠️ Kas yra įdomu, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. šis ženklinimo reikalavimas nebetaikomas faršui, mėsos ruošiniams ir mėsos produktams, pagamintiems iš paukštienos.

Kodėl?

Na, tai turėtų būti elementarios žinios, nes pagal Europos maisto saugos tarnybą (EFSA):

Mėsą, paukštieną, kiaušinius ir jūros gėrybes būtina kruopščiai termiškai apdoroti. Naudokite termometrą – sriubos, troškiniai ir mėsa turi pasiekti 70 °C, mėsos sultys turi būti skaidrios, o žuvis – nebe rausva. Maistą prieš vartojimą reikia gerai pakartotinai pašildyti, kad būtų sunaikintos bakterijos.

Tad, žiūrint į mėsą, kurią šeimininkai galėtų nusipirkti prekybos centre ir duoti savo šunims žalią, svarbu suprasti, kad ši produkcija yra tikrinama pagal žmonėms skirtus standartus. Bakterijų augimas yra lėtinamas naudojant modifikuotos atmosferos pakuotę ir 4 °C šaldymo grandinę. Tačiau bakterijų dauginimasis NĖRA sustabdomas, o galiojimas - ilgokas. Nors Salmonella nėra leidžiama, matome, kad leidžiami maži aerobinių ir žarnyno bakterijų (Enterobacteriaceae) kiekiai. Šios tolerancijos yra leidžiamos todėl, kad mėsa turi būti saugi per visą galiojimo laiką pagal paskirtį, t.y., valgymas terminiškai apdorojus. Terminis apdorojimas sunaikina patogenus. Tačiau jei perkate žalią mėsą, ant kurios aiškiai nurodyta, kad ji skirta vartoti termiškai apdorojus, o jūs ją duodate žalią ir šuo suserga – tai jau yra jūsų atsakomybė.

Taip pat yra jūsų atsakomybė tinkamai subalansuoti šuns racioną. Prekybos centro mėsa nėra visavertė ir be profesionalo sudaryto recepto neatitinka FEDIAF reikalavimų.

3. Žalia gyvūninė produkcija iš neoficialių šaltinių, pvz.: medžiotojų būrelių, feisbuko grupių ir t. t.

Į šitą temą giliai eiti nereikia, nes čia jau yra jūsų pasirinkimas, jūsų pasitikėjimas pardavėju ir jo higienos standartais. Jeigu kaimynas iš medžiotojų būrelio atveža porą zuikių, gal ir viskas gerai, tik reikia pasižiūrėti, kad nebūtų kulkų likučių. Tačiau yra ir žmonių, kurie produktus pardavinėja feisbuke. Tokiu atveju jūs perkate tik savo rizika.

Atsakomybė 100 % jūsų.

Tai kokia viso šito ilgo rašinėlio esmė?

Patogeninės bakterijos ant mėsos yra realus pavojus. Tačiau maisto gamintojai turi atsakomybę užtikrinti, kad jų produktai būtų saugūs visą galiojimo laiką, jei jie vartojami taip, kaip nurodyta.

Ir todėl mano išvada paprasta: jei norite šerti žaliai – rinkitės maistą, kuris yra specialiai skirtas vartoti žalias. Pasirinkimo tikrai yra, ir jeigu tai nors ir minimaliai sumažina šuns apsinuodijimo riziką, tai… kodėl gi ne?

Kita savaitę nagrinėsime jautrumą, kad geriau suprastume, ar RAW iš tiesų saugus visiems šunims, ar vis dėlto yra atvejų, kai maistą tiesiog saugiau pavirti.

Svarstote, kokią mitybą pasirinkti savo šuniukui? Tuomet Zoomis klinikos paslaugos kaip tik jums! Rašykite mums į www.rusne@zoomis.eu. Daugiau informacijos rasite čia 🐶💚💙