,,Ultra-processed” šunu maistas ir kodėl mes renkames minimaliai apdorotą?

Šį straipsnį parengė mitybos specialistė Rusnė.

Pirmoje straipsnio dalyje aptarėme, kodėl ir kaip mes apdorojame maistą; aptarėme kas šiame procese yra naudinga, kas neišvengiama, o kur prasideda riba, kai apdorojimas praranda prasmę ir tampa problema. Remdamiesi įrodymais iš žmonių mitybos ir vis gausėjančiais duomenimis šunų mitybos srityje, tą ribą nubrėžėme būtent ties ultra-apdorotais ingredientais.

Todėl siūliau šeimininkams, renkantis šunų maistą, užduoti sau ne tik klausimą „ar tai pilnavertis pašaras?“, bet ir šiuos:

• Kiek šiame produkte liko tikro maisto?

• Ar maisto struktūra dar atpažįstama organizmui?

• Ar technologija čia tarnauja sveikatai, ar tik patogumui ir marketingui?

Būtent šiuos klausimus šiandien ir gvildensime.

Maisto struktūra, ir kodėl ultra-aprodoto maisto problema nėra maistingumas

Maistas yra biocheminės architektūros kūrinys, sudarytas iš daugybės skirtingų dalelių, t. y. makro- ir mikroelementų. Šios struktūros yra dinamiškos ir jas nuolat veikia aplinka: šviesa, deguonis, mikroorganizmai, taip pat fizikinės jėgos, tokios kaip mechaninis judinimas, temperatūra, slėgis ir kt.

Visą tai labai aiškiai iliustruoja nuotrauka apačioje, kurioje matomos žalios (viršuj) ir termiškai apdorotos (apačioje) mėsos struktūros po mikroskopu.

Nuotraukos paimtos iš https://www.telegraph.co.uk/foodanddrink/foodanddrinkpicturegalleries/9862970/Food-under-the-microscope-scanning-electron-micrographs-of-foodstuffs.html

Labai dažnai matau RAW influencerių įrašus apie tai, kad toks maistas esą yra maistingesnis už sausą. Pirmiausia noriu pasakyti vieną dalyką: ultra-apdoroto maisto problema nėra susijusi su maistingumu. Taip, kaitinimas gali sunaikinti dalį šilumai jautrių vitaminų, gali sumažinti baltymų biologinę vertę (dėl aminorūgščių pažeidimo ar Mailardo reakcijų), gali ardyti natūralius pigmentus ir skatinti riebalų oksidaciją.

Tačiau šiluma taip pat gali pagerinti maistinę vertę: dėl krakmolų želatinizacijos ir baltymų koaguliacijos pagerėja jų virškinamumas, taip pat sunaikinami antimaistiniai junginiai (pvz., tripsino inhibitoriai ankštiniuose augaluose).

Minimalus ir tikslingas apdorojimas saugumo tikslais NĖRA problema. Yra super apdorojimo metodų, kurie vyksta net aukštoje temperatūroje. Pavyzdžiui, mėsos konservai gali būti apdorojami net 121 °C temperatūroje, tačiau niekas nepyksta ant šviežios elnienos konservų, kurių vienintelis ingredientas yra tiesiog elniena ir druska.

Minimalus ir tikslingas apdorojimas saugumo tikslais NĖRA problema.

Ne, ne.

Ultra-apdorotas maistas yra visai kas kita.

Let me explain...

Ką mums sako žmonių mitybos literatūra

Visuma turimų įrodymų rodo, kad ultra-apdoroto maisto mitybos modelis išstūmė ir toliau stumia seniai nusistovėjusius mitybos modelius, paremtus tikru maistu ir jo paruošimu. Yra keletas tikėtinų mechanizmų, kurie bando paaiškinti kodėl ultra-apdorotas maistas yra žalingas sveikatai, įskaitant:

• Maistinių medžiagų disbalansai

• Persivalgymas

• Padidėjęs toksinių junginių suvartojimas (PFAS, BPA, DEHP, DBP, BBP)

• Sąlytis su potencialiai kenksmingais maisto priedais ir jų mišiniais (aspartamas, acesulfamas K, E250, E priedai)

Vis daugiau mokslinių įrodymų rodo, kad ultra-apdoroto maisto dominavimas mityboje tiesiogiai prisideda prie augančios su mityba susijusių lėtinių ligų naštos pasauliniu mastu. Todėl, rekomenduojama saugoti ir skatinti mitybą, paremtą tikrais maisto produktais.

Todėl, rekomenduojama saugoti ir skatinti mitybą, paremtą tikrais maisto produktais.

Apie tai daugiau galite paskaityti The Lancet, o apačioje - oficialus infografikas:

O kaip tai atrodo šunų atveju?

Žinau, kad dalis žmonių burbės, jog remiuosi žmonių moksline literatūra, tačiau šiuo atveju įrodymai yra pakankamai stiprūs, kad nematau prasmės laukti dar 10 metų, kol bus sukaupta identiška įrodymų bazė šunims ar katėms.

Todėl pereiname prie itin apdoroto šunų maisto. Dažnai mėgstama sakyti, kad jokio šunų maisto negalima lyginti su „junk food“, nes jis yra subalansuotas. Tad, žvelgiant į tikėtinus žalos mechanizmus, pirmąjį galime teoriškai atmesti:

• Maistinių medžiagų disbalansai

Tačiau, lieka šitie:

• Persivalgymas

• Padidėjęs toksinių junginių suvartojimas (PFAS, BPA, DEHP, DBP, BBP)

• Sąlytį su potencialiai kenksmingais maisto priedais ir jų mišiniais (aspartamas, acesulfamas K gyvūnu maistui nėra aktualu, tačiau E250, E priedai)

Apie persivalgymą, manau, net nereikia daug komentuoti – šiuo metu tai viena didžiausių šunų sveikatos problemų. Nutukimas pagal vieną didelės apimties mokslinį darbą, yra trečia pagal paplitimą liga, o kiti vertinimai rodo, kad antsvorį ar nutukimą gali turėti net 60 % šunų.

Kiti du aspektai yra susiję su toksinių cheminių medžiagų ir priedų suvartojimu.

Tai, ką dažnai girdime apibendrinant kaip „blogus ingredientus“, iš tikrųjų maisto biochemijoje reiškia kur kas sudėtingesnius procesus. Klausimas, kurį aš keliu, yra paprastas, bet nepatogus: ar mes iš tikrųjų žinome, kas nutinka su maisto architektūra ir atskirais ingredientais, kai visus apačioje nurodytus ingredientus (apačioje yra screenshot Pedigree maisto) sudedame į vieną „puodą“?

Būtent čia ir prasideda tikrosios diskusijos:

• Ar tikrai žinome, kaip šios medžiagos keičiasi, kai maistas veikiamas aukštu slėgiu ar aukšta temperatūra?

• Ar žinome, kaip visa tai keičia maisto pH ir ką tai reiškia bendrai maisto architektūrai?

• Ar esame ištestavę visas įmanomas šalutinių produktų kombinacijas saugumo požiūriu?

O dabar pridėkime dar ilgalaikį laikymą lentynoje.

• Ar mes tikrai žinome pakankamai ne tik apie galiojimo laiką, bet apie tai, ar maistas išlieka saugus visais aspektais per visą tą laiką?

Trumpas atsakymas – ne.

Ir jei mes to nežinome, kyla dar vienas klausimas: ar visos šios „įdomios“ maisto struktūros yra atpažįstamos organizmui? Ar jos visos interpretuojamos kaip „saugios“, ar kai kurios iš jų sukelia imuninės sistemos paniką, pvz.: alergijas? Enteropatijas?

Tai yra klausimai, kuriuos aš pati keliu ultra-apdoroto maisto gamintojams. Ir tai yra klausimai, į kuriuos, deja, atsakymų kol kas nėra.

Zoomis rekomendacijos - tad, kaip išsirinkti maistą?

Žinoma, Zoomis maistą sukūriau todėl, kad neradau nieko kito, kas atitiktų mano standartus tiek sudėties, tiek paruošimo prasme. Todėl kviečiu jau dabar prisijungti prie laukiančiųjų sąrašo čia.

Tačiau, kol Zoomis maisto dar reikia šiek tiek palaukti, pati sau uždaviau paprastą klausimą: ką šiandien rinkčiausi savo šuniui?

Perėjusi per daugybę internetinių augintinių parduotuvių, nusprendžiau, kad greičiausiai rinkčiausi geros reputacijos, patikimą raw gamintoją, pavyzdžiui, Topdog, arba žemoje temperatūroje džiovintą maistą, tokį kaip Dolina Noteci Premium Beef.

Žinoma, mano prioritetas visada bus namuose gamintas maistas. Tačiau būkime atviri – ne visiems tai yra realiai įmanoma, ir čia svarbiausia yra sąmoningas, o ne „tobulas“ pasirinkimas. Pati tokio maisto nesirenku, tačiau iš tradicinio ekstruzinio sauso maisto, teoriškai rinkčiausi kažka labai labai simple, pvz.: Josera, o už likusias biudžeto lėšas kartais nupirkčiau organų, mėsos ir daržovių. Taip pat pasidalinčiau saugiais likučiais nuo šeimos vakarienės stalo.