Nesibaigiančios šuns žarnyno problemos: kaip suvaldyti lėtinį uždegimą naudojant naujausias diagnostikas ir strategišką mitybą
- Rusnė Žalnoraitė

- 7 days ago
- 4 min read
Updated: 5 days ago

Šį straipsnį parengė Rusnė, akredituota mitybos specialistė.
Kovido metu rašydavau įvairius blog’us visokio plauko „longevity“ kompanijoms. Kai ruošiausi šiam straipsniui, prisiminiau, kad tuo metu uždegimas (angl. inflammation) buvo labai karšta tema ir užsakymų rašyti apie tai buvo tikrai nemažai. Matot, tuo metu uždegimai buvo kaltinami dėl visko, ir žmonės pirko viską iš eilės, bandydami apsisaugoti nuo citokinų audrų (angl. cytokine storm), uždegiminio senėjimo (angl. inflammaging) bei sisteminių uždegimų (angl. systemic inflammation).
Realybė yra tokia, kad imuninės sistemos veikimas yra sudėtinga tema, o sudėtingos mokslinės sąvokos labai dažnai ir labai greitai tampa marketingistų „buzzword’ais“.
Todėl šiandien pakalbėsime apie imuninę sistemą ir žarnyno uždegimus, kurie dažnai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios su šunimis keliaujame pas veterinarą. Tuomet pagalvosime, kokį vaidmenį čia turi mityba. Taip pat pasidalinsiu naujienomis iš The London Vet Show 2025.
Kas yra uždegimas?
Mūsų imuninė sistema yra be galo sudėtinga ir gerai „sutepta“ mašina, turinti keturias pagrindines funkcijas:
Barjerinė apsauga: tai, kas neleidžia patogenams apskritai patekti į organizmą.
Atpažinimas: jeigu patogenams vis dėlto pavyksta patekti, jie yra atpažįstami ir inicijuojamas atsakas.
Eliminacija: stresoriai, tokie kaip patogenai ar pažeistos ląstelės, pašalinami tinkamu imuninės sistemos atsaku.
Atmintis: imuninės ląstelės „prisimena“ ankstesnius susidūrimus su patogenais, todėl atsakas į tą patį patogeną kitą kartą būna daug greitesnis.
Uždegimas yra vienas svarbiausių imuninės sistemos procesų, padedančių kūnui pašalinti stresorius ir gyti.
Ūmus ir lėtinis uždegimas: kuo jie skiriasi?
Tad jei uždegimas yra toks svarbus imuninis procesas, kodėl į jį žiūrime kaip į priešą?
Kontroliuojamas t.y. ūmus uždegimas (angl. acute inflammation), ateina ir išeina greitai, pašalinęs problemas, pvz.: patogenus ar pažeistus audinius. Jis taip pat užsiima audinių taisymu ir regeneracija. Idealiu atveju, organizmas grįžta į normalią būseną per kelias dienas ar savaites. Žinoma, kartais ūminiai uždegimai irgi priverčia mus lėkti pas veterinarą, pavyzdžiui, užklupus enteritui, gastroenteritui and kolitui, tačiau dažniausiai, supratus uždegimo priežastis, paskyrus tinkamus vaistus ir tolesnę priežiūrą, jis gana greitai išsisprendžia.
Kita vertus, uždegimas tampa žalingas, kai jis užsilieka kaip koks ,,annoying" svečias, t.y., tampa lėtiniu (angl. chronic inflammation). Lėtiniai uždegimai atsiranda, kai uždegimo atsakas nesugeba efektyviai pašalinti problemų. Lėtinis uždegimas yra matomas daugelyje ligų, nuo depresijos iki artrito ir vėžio,
Kitoje spektro pusėje yra hiperuždegimas, kai reakcija yra perdėta, kaip septinio šoko ar sunkaus COVID-19 atvejais.

Uždegimas ir šunys: šunų žarnyno ligos (enteropatijos)
Kalbant apie šunis, į lėtinį uždegimą dažniausiai žiūrime per žarnyno ligų (enteropatijų) perspektyvą, nes būtent šios ligos dažnai ir tampa priežastimi apsilankyti pas veterinarą.
Lėtinės uždegiminės enteropatijos (angl. Chronic inflammatory enteropathies (CIEs)) – tai grupė virškinamojo trakto ligų, kurioms būdingi nuolatiniai arba pasikartojantys simptomai (pvz.: viduriavimas, vėmimas, svorio kritimas), trunkantys ≥3 savaites.
Tradiciškai CIEs yra klasifikuojamos pagal tai kaip šuo reaguoja į gydymą. Taip išskiriamos keturios pagrindinės grupės:
Maisto moduliacijai jautrios enteropatijos (angl. FRE: food-responsive enteropathy)
Antibiotikų moduliacijai jautrios enteropatijos (angl. ARE: antibiotic-responsive enteropathy)
Imunosupresinei moduliacijai jautrios enteropatijos (angl. IRE: immunosuppressant-responsive enteropathy)
Į gydymą nereaguojančios enteropatijos (angl. NRE: non-responsive enteropathy)
Maistui jautrios enteropatijos sudaro daugumą lėtinių enteropatijų šunims – apie 50–65 % visų atvejų.
Naujesni tyrimai pabrėžia, kad svarbų vaidmenį šių ligų vystymuisi turi žarnyno disbiozė, t. y. pakitusi žarnyno mikrobiotos sudėtis. Dėl to siūloma patikslinta klasifikacija, kurioje ARE grupė keičiama į mikrobiotos moduliacijai jautrias enteropatijas (MrMRE). Šiai grupei taip pat priskiriami atvejai, kai pagerėjimas pasiekiamas keičiant mitybą, naudojant prebiotikus, probiotikus ar kitus mikrobiotą veikiančius metodus. Ką tai reiškia?
Tai reiškia, kad dauguma lėtinių uždegiminių enteropatijų yra gydomos taikant mitybos intervencijas.

Lėtinės uždegiminės enteropatijos biorodikliai
Žarnyno problemos daugeliui šeimininkų yra tikras galvos skausmas. Dažnai jos atrodo nesibaigiančios ir keliančios daugiau klausimų nei atsakymų. O jau nekalbu apie nesibaigiantį ir nerimą keliantį maisto keitinėjimą...
Tačiau mokslas progresuoja, ir dabar galime geriau suprasti, kaip enteropatijas stebėti ir gydyti.
2022 m. atlikta metaanalizė ir sisteminė apžvalga siekė apibendrinti išmatų pokyčius tarp sveikų šunų ir šunų, sergančių virškinamojo trakto ligomis. Šis tyrimas nustatė svarbiausius enteropatijos biorodiklius:
Žarnyno disbiozės indeksas
Escherichia coli kiekis
Mikrobiotos įvairovė
Naudingų bakterijų kiekis (Faecalibacterium, Blautia, Turicibacter ir C. hiranonis)
Fekalinio kalprotektino kiekis
Ši informacija ypač džiuginanti dėl dviejų priežasčių:
Mitybos pokyčiai išlieka paprasčiausiu būdu moduliuoti žarnyno mikrobiotą.
Dabar turime daugiau įrankių, tiek diagnostikai ir progreso stebėsenai, kuriuos galima pasidaryti namuose, be narkozės.
Naujausi diagnostikos įrankiai
Biome9 mikrobiomo testai padeda geriau suprasti žarnyno mikrofloros sudėtį ir pritaikyti tikslines mitybos intervencijas. Šį mėnesį The London Vet Show 2025 pristatytas GIQuest testas leidžia stebėti fekalinio kalprotektino lygį (rezultatus gauname per 15 minučių). Tai reiškia, kad pagaliau galime taikyti mitybos intervencijas ir spręsti, ar jos veikia, ar reikia ką nors keisti, remdamiesi rezultatais, o ne spėlionėmis!


Tad, kaip galėtų atrodyti priešuždegiminė dieta?
Pirmiausia, tai ne apie stebuklingus ingredientus ar papildus – svarbiausia, kad maistas būtų subalansuotas, mažiau apdirbtas ir skatintų sveiką žarnyno mikroflorą.
Tokia dieta dažniausiai apima:
Aukštos kokybės baltymų šaltinius, lengvai virškinamus raumenų ir vidaus organų pavidalu,
Augalinių šaltinių įvairovę, prebiotikus ir fermentuotus produktus (vaisiai, daržovės, cikorijos, kefyras),
Omega-3 riebiąsias rūgštis (pvz.: sardinės ir kita riebi žuvis),
Skaidulas, kurios palaiko normalų žarnyno judėjimą (pvz.: moliūgai ir brinkinti linų sėmenys).
Kiekvienas šuo yra skirtingas, tad svarbu stebėti, kaip šuo reaguoja į dietą, Jei dietą reikia, koreguoti, tai daryti strategiškai, o ne chaotiškai.
Jūsų šuniuką kamuoja nesibaigiančios žarnyno problemos?
Apsilankykite mūsų klinikos puslapyje arba parašykite rusne@zoomis.eu, kad sužinotumėte, kaip galime padėti jūsų šuniukui jaustis geriau.



