Alergiški šunys: kodėl šunims kyla alergijos ir kokį vaidmenį turi maistas?

Šuo kasosi – dažnas alergijų ar odos sudirgimų požymis.

Šį straipsnį parengė Rusnė, akredituota mitybos specialistė.

Pastebėjote, kad jūsų šuo nuolat kasosi, graužia letenėles, kankinasi nuo ausų uždegimų ar turi jautrų pilvą? Dažnai iš gydytojų girdime – „ai, čia alergijos, gal aplinkai, gal maistui, sunku pasakyt“. Tada duodami ar suleidžiami vaistai, o po poros savaičių ir vėl ta pati dainelė. Tokia diagnozė ir gydymas šeimininkus greitai pradeda erzinanti, o ir kiek kainuoja! Alergiški šunys šeimininkus glumina, tačiau taip neturėtų buti; jei kažko nesuprantame iki galo, netaikysime tinkamo ilgalaikio sprendimo. O ypač jei kalbame apie maisto alergijas, sprendimas dažnai ne veterinarinėje klinikoje, o namie. Tad šiandien paaiškinkime paprastai – kas yra alergija, kodėl ji kyla, ir kokią vietą čia užima maistas.

Kas apskritai yra alergija?

Paprastai imunitetas yra mūsų gynėjas – jis saugo nuo pavojingų virusų, bakterijų ar parazitų. Tačiau kartais ši apsauga tampa per daug uoli: organizmas pradeda atakuoti visiškai nekaltas medžiagas, tokias kaip žiedadulkes, dulkių erkes ar maisto molekules. Tad, alergija – tai perdėtas imuninės sistemos atsakas į nekenksmingus dirgiklius. Įdomu tai, kad pats mechanizmas yra toks pat kaip kovojant su pavojais, tik čia jis vyksta ne laiku, ne vietoje ir per stipriai.

Alergija – tai perdėtas imuninės sistemos atsakas į nekenksmingus dirgiklius.

Kai kalbame apie maisto alergijas, tai reiškia, kad šuns imuninė sistema reaguoja į iš esmės nekaltas maistines medžiagas. Dažniausiai tai yra didelės ir stabilios baltymų molekulės, rečiau – angliavandeniai ar priedai.

Veterinarinėje literatūroje alergijos priskiriamos padidėjusio jautrumo reakcijoms (angl. hypersensitivities). Kai alergijos susijusios su maistu, klinikoje jos dažnai grupuojamos su netoleravimu, o kasdienėje kalboje, visokiausi simptomai yra paaiškinama žodžiu „alergija“. Tai klaidina. Atskirti ir suprasti skirtumus yra svarbu tiek diagnozei, tiek gydymui.

Maisto alergijos ir netoleravimo klasifikacija – imuninių ir ne imuninių reakcijų į maistą palyginimas.

Kaip pasireiškia maisto alergija?

Maisto alergijos šunims gali „apsivilkti“ įvairias kaukes:

• Oda: lėtinis niežulys (ypač ausys, letenos, pilvas), paraudimai, žaizdelės nuo kasymosi.

• Ausys: pasikartojantis otitas externa, dažnai kartu su niežuliu.

• Virškinimas: lėtinis ar pasikartojantis viduriavimas, minkštos išmatos, dujų kaupimasis, vėmimas, pilvo diskomfortas.

• Mišrūs atvejai: nemažai šunų turi tiek odos, tiek virškinimo bėdų kartu.

Kada verta įtarti, kad kaltas maistas?

Apie 9 – 40 % šunų, turinčių nuolatinį niežulį, gali turėti maisto alergiją. Įtarti ją verta, jei:

• simptomai nesikeičia priklausomai nuo sezono;

• problemos kartojasi nepaisant vaistų;

• vienu metu yra ir odos, ir virškinimo simptomų;

• blusos, parazitai ir infekcijos jau atmestos.

Kam šunys dažniausia alergiški ir kodėl?

Alergijos procesas vyksta dviem žingsniais. Pirmiausia šuns organizmas „susipažįsta“ su tam tikra molekule iš maisto (pvz., vištienos baltymu), ir imuninė sistema „nusprendžia“, jog ji pavojinga. Tada imuninė sistema tam vištienos baltymui uždeda pavojaus „ženklą“, kad kitą kartą jį atpažintų greičiau. Būtent taip vištienos baltymas imuninės sistemos akyse tampa alergenu. Tai vadinama sensibilizacija.

Antrą kartą susidūrus su tuo pačiu vištienos baltymu (alergenu), pavojaus „ženklas“ yra atpažįstamas ir prasideda imuninė reakcija – niežulys, otitas ir t. t.

Dažniausiai alergiją sukelia baltymai, su kuriais šuo dažnai susiduria – jautiena, vištiena, pieno produktai, kviečiai ir ėriena yra tarp dažniausių šunų maisto alergenų. Rečiau alergiją sukelia soja, kiaušiniai, žuvis ar ryžiai. Žinoma, tai priklauso nuo konkretaus šuns mitybos istorijos, nes alergijos yra unikalios kiekvienam šuniui.

Alergijos yra unikalios kiekvienam šuniui.

Gerai, žinome, kaip išsivysto alergijos, bet kodėl imuninė sistema „nusprendžia“, jog, pavyzdžiui, vištiena yra pavojinga?

Viena iš hipotezių – kad itin perdirbtas maistas, aukštos gamybos temperatūros ir priedai formuoja "keistas" maisto struktūras, kurios gali „suklaidinti“ imuninę sistemą ir išprovokuoti reakcijas. Tai yra logiška kryptis, kurią tyrinėja mokslininkai. Be to, neseniai publikuotas tyrimas parodė, jog šėrimas šviežiu maistu gali turėti apsauginį poveikį prieš alergijų vystymąsi.

Dar viena hipotezė vadinama higienos hipoteze. Šunys šiandien vis mažiau susiduria su tikrais pavojais – sausas ir konservuotas maistas yra sterilus, šunis nukirminame nuo pat mažens. Todėl imuninė sistema tiesiog „neišmoksta“, kaip ir kada tinkamai reaguoti, ir pradeda pulti nekaltas medžiagas.

Aišku, hipotezių yra daug, tačiau vieno pagrindinio paaiškinimo, kodėl aplink tiek daug maisto alergijų, nėra.

Tai kaip susitvarkyti su maisto alergijomis?

Pirma suprantame ar tai maisto alergija ar netoleravimas. Jei alergija, vienintelis ilgalaikis sprendimas yra dietos pakeitimas. Vaistai gali padėti numalšinti simptomus, bet jie neužgesins problemos šaknies.

Hipoalerginiai pašarai dažnai nėra patikimas sprendimas – dėl kryžminės taršos ar prastai nurodytų sudedamųjų dalių. Todėl vienintelis tikras diagnostikos kelias yra eliminacinė dieta. Ji leidžia patikrinti, ar simptomus iš tiesų sukelia maistas, ir jei taip – atrasti tinkamą ilgalaikę mitybą.

Apie tai plačiau – kitame straipsnyje.

Mano rekomendacija

Jei jūsų augintinis nuolat kasosi, turi ausų ar pilvo bėdų – tai gali būti ženklas, kad laikas pasikalbėti apie mitybą. Kartais paprastas dietos pokytis gali grąžinti ramybę tiek šuniui, tiek visai šeimai.

Patiko šis tinklaraštis?

Sukūrėme nemokamą gidą, kuris padės lengviau suprasti etiketes, atskirti rinkodaros pažadus nuo tikros mitybinės vertės ir išsirinkti maistą, kuris geriausiai atitiks jūsų šuns poreikius.

📥 Atsisiuntimo nuorodą rasite puslapio apačioje!

Jeigu norite išmokti, kaip šunį maitinti tikru, natūraliu maistu – sekite mus socialiniuose tinkluose ir junkitės prie Zoomis šeimininkų bendruomenės!