Česnakai, vampyrai ir šunys: kur baigiasi mitai ir prasideda mokslas?

Šį straipsnį parengė Rusnė, akredituota mitybos specialistė.

Su spaliu ateina ir spooky season – metas, kai kalbame apie vampyrus, burtus ir visokiausius prietarus. Tačiau šįkart mūsų gąsdintojas visai ne koks zombis ar vilkolakis, o visiems pažįstamas česnakas.

Per pastaruosius kelis mėnesius apie česnakus girdžiu daugiau nei per visą savo gyvenimą. Ir kas būtų pagalvojęs, jog česnakai taps karščiausia debatų tema šunų mitybos pasaulyje? Vieni sako, kad tai yra supermaistas kirmėlėms naikinti, kiti – kad tai grynas nuodas. Toks jausmas, kad pasaulyje nebeliko nieko kito, kuo būtų galima šerti šunis, ir dabar visų akys nukrypo į česnaką.

Kad ir kokia būtų to česnakinio šurmulio priežastis, Zoomis komandos darbas yra pažvelgti į viską kritiškai, atsiriboti nuo triukšmo ir padėti jums naviguoti šunų mitybos labirintus. Šiame tinklaraštyje aptarsime česnaką ne iš baimės ar sveikuoliškumo pozicijos, o iš mitybos mokslo perspektyvos; kalbėsime apie rizikos (risk) ir pavojaus (hazard) terminus.

Kas per daug, tas nesveika!

Kai kalbame apie šunų mitybą, dažnai norisi turėti aiškius atsakymus: galima ar negalima, sveika ar kenksminga. Tačiau realybė yra šiek tiek sudėtingesnė. Ingredientų toksiškumas priklauso nuo konteksto. Svarbu ne tik, kas tai yra, bet ir kaip, kiek ir kam tai duodame. Čia dažnai tinka senas geras posakis - kas per daug, tas nesveika.

Ingredientų toksiškumas priklauso nuo konteksto. Svarbu ne tik, kas tai yra, bet ir kaip, kiek ir kam tai duodame.

Suprasti ką iš tiesų reiškia „toksiškas ingredientas“, verta atsiremti į paprastą formulę:

Rizika = pavojus × kontaktas × jautrumas

• Pavojus (hazard) – tai pats potencialas pakenkti. Naudokime automobilį kaip pavyzdį. Važiuojantis automobilis pats savaime yra pavojus. Greitai važiuojantis automobilis yra dar didesnis pavojus. Greitai važiuojantis automobilis, kurį vairuoja išgėręs žmogus yra ypač didelis pavojus.

• Kontaktas (exposure) – tai, kiek ir kaip šuo susiduria su tuo pavojaus šaltiniu. Jeigu šuo laikomas saugiai – kieme, už tvoros, su pavadėliu – kontakto nėra, nes jis su pavojumi nesusiduria. Tačiau jeigu šuo netikėtai pabėga į kelią, kontaktas atsiranda – o kartu išauga rizika.

• Jautrumas (vulnerability) – tai, kiek konkretus šuo yra pažeidžiamas. Jei šuo yra mažas, senas, prastai matantis ar sunkiai pastebimas vairuotojui – tikimybė, kad kontaktas su pavojumi baigsis rimtomis pasekmėmis, yra gerokai didesnė.

Prie šios formulės dar sugrįšime. Dabar – šiek tiek apie česnakus.

Iš kur kilo česnakų rekomendacija šunims?

Apie česnakų naudą turbūt esame visi girdėję. Jei ne iš tėvų, tai tikrai iš močiutės. Iš tiesų, apie česnako (ir jo darinių) naudą žmonėms yra parašyta nemažai mokslinių straipsnių. Tačiau, šunys nėra žmonės – ypač kalbant apie Allium augalų šeimą, kuriai priklauso česnakai, svogūnai, laiškiniai česnakai ir porai. Tad padėkime į šalį mokslinius straipsnius apie žmones ir pažvelkime į šunis, ir ką būtent sako veterinarijos profesionalai. Atsivertę Merck veterinarijos „bibliją“, aiškiai matome, kad: „česnakai ir svogūnai yra dažniausiai siejami su toksikoze. Česnakai yra 3–5 kartus toksiškesni nei svogūnai.“

Atsivertę Merck veterinarijos „bibliją“, aiškiai matome, kad: „česnakai ir svogūnai yra dažniausiai siejami su toksikoze. Česnakai yra 3–5 kartus toksiškesni nei svogūnai.“

Tad jeigu rekomendacija tokia aiški – kodėl internete vis dar tiek daug patarimų duoti šuniui česnako?

Tam klausimui atsakyti verta pažvelgti į 2025 m. mokslinį straipsnį, kuris apžvelgė daugelį mokslinių straipsnių apie šunis ir česnakus. Jame nurodoma, kad česnakas ir jo dariniai gali turėti įvairių potencialiai naudingų savybių šunims, priklausomai nuo veislės, augimo sąlygų, apdirbimo metodo ir dozės.

Kai kurios teorinės česnako šunims naudos:

• Antiparazitinės (ypač prieš endoparazitus) veiklos indikacijos.

• Antimikrobinės savybės – veikimas prieš tam tikras bakterijas ir grybelius.

• Antioksidacinis poveikis, kuris gali prisidėti prie ląstelių atsparumo oksidaciniam stresui.

• Kiti efektai – hipolipideminis (padedantis mažinti kūno riebalus ar cholesterolį) bei imunomoduliacinis poveikis.

Taigi, straipsnis pripažįsta, kad česnakas turi potencialą būti naudingas, kai yra tinkamai parinktas, paruoštas, dozė yra aiški ir kontroliuojama. Bet - ir čia svarbiausias aspektas – tyrimas aiškiai nurodo, kad yra ir rimtų rizikų. Tyrimas taip pat pabrėžia, kad „nepriklausomai nuo paruošimo metodo, savininkai turėtų būti informuoti, kad negali drąsiai duoti česnako šunims“.

Tyrimas taip pat pabrėžia, kad „nepriklausomai nuo paruošimo metodo, savininkai turėtų būti informuoti, kad negali drąsiai duoti česnako šunims“.

Pritaikome rizikos formulę česnako maitinimui šunims

Rizika = pavojus × poveikis × jautrumas

• Pavojus: Česnakuose yra medžiagų, kurios sukelia oksidacinį stresą, dėl kurio pakinta raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) ir jie pradeda irti – šis procesas vadinamas hemolize. Jei sunaikintų eritrocitų kiekis viršija organizmo galimybes juos kompensuoti, todėl išsivysto hemolizinė anemija – būklė, kai kraujyje nepakanka eritrocitų, o kartu – ir deguonies, kurį jie perneša.

• Kontaktas: Vienkartinis mažas kiekis – pavyzdžiui, duonos kampelis, kuriame buvo česnako kvapo – greičiausiai nieko nesukels. Bet jei česnakas dedamas į maistą reguliariai, net ir mažais kiekiais, kontaktas tampa reikšmingas. Taip pat svarbu ir forma – ar tai buvo žalias česnakas, keptas, džiovintas, ar koncentruoti milteliai? Skirtingos formos reiškia skirtingą veikliųjų medžiagų kiekį.

  Jautrumas: Vienas šuo gali suvirškinti nedidelį česnako kiekį be jokių pasekmių, o kitam net labai nedidelė dozė gali sukelti hemolizę. Padidėjusį jautrumą gali lemti:

  • mažas kūno svoris,

  • jaunas ar senyvas amžius,

  • esami sveikatos sutrikimai (pvz., anemija ar kepenų ligos),

  • genetiniai raudonųjų kraujo kūnelių pakitimai

Mūsų rekomendacija

Mano verdiktas yra grindžiamas tiesiu ir šviesiu rizikos bei naudos balansavimu. Galimos česnakų naudos įrodymai kol kas manęs neįtikino, kad česnakas yra nepakeičiamas ar būtinas funkcinis ingredientas šunų mityboje.

O rizika, ypač kai ji susijusi su krauju ir deguonies pernešimu, man atrodo per didelė, ypač kai visas minėtas naudas galima gauti iš kitų, saugesnių šaltinių.

Mano mąstymas visada toks: jei nesame 100% tikri dėl saugumo, renkames atsargesnę poziciją: „o kas, jei vis dėlto pakenks?“. Tai yra ypač svarbu komunikuojant žinutes publikai.

Pamatėte produktą ir svarstote, ar tai mokslas ar marketingas?

Pabodo spėlioti, ar šunims iš tikrųjų reikia angliavandenių? O gal tiesiog norite pasikonsultuoti dėl savo šunelio mitybos?

Tuomet Zoomis Klinikos paslaugos kaip tik jums! Daugiau info rasite čia 🐶💚💙